Ne, ne apie išrinktųjų vertinimus ar Seimo prestižą aš čia. Tiesiog dabar, Baukutei ir Rupulevičiui murkdantis skandaluose (gėda. nei savigarbos, nei moralės, išvis, nieko…), kažkaip į galvą šovė tokia citata, kad “prie tokio parlamento tik paš… ir palikt”. Ir prisiminiau keistą situaciją, anadien nutikusią, kai visiškai pasimečiau ir nežinojau, kaip elgtis.
Antradienį, Seimui neatlaikius prezidentės veto dėl motinystės (tėvystės) išmokų mažinimo, po posėdžio eidamas iš Seimo į darbą visai netoli išrinktųjų buveinės ant suoliukų pastebėjau, jog mama keičia kūdikiui vystyklus.
Veiksmas vyko ant suoliuko, esančio už kokių 20-30 metrų nuo įėjimo į Seimą, praktiškai iš posėdžių salės matyt galima. Aišku, pirmiausia pagalvojau, kad simboliškas toks vaizdas – mamoms išmokas sumažino, tai jos vaikus, atsiprašant, veda šikint prie Seimo…
Tada sulėtinau žingsnį ir pradėjau galvoti, kaip turėčiau elgtis. Praeiti, lyg nieko nevyksta? Bet juk vyksta – vienas “pripildytas” vystyklas atvirai padėtas, neša kvapą parlamentarams, o šalia – nuogas pilietis. Dar kažkokie maišeliai skraidė ir servetėlė šaligatviu ridenosi – šių kliūčių pavyko išvengti.
Gal visgi atlikti žurnalisto darbą – išsitraukti fotoaparatą, nutraukti vaizdą, tada dar mamą pakalbinti, paklausti kokio Kubiliaus, ar matė tą skandalingą vaizdą ir viską tvarkingai surašyti?
Iš vienos pusės, mama kūdikio nekontroliuoja, kada jis “daro” ir kiek. Iš kitos pusės, vaikas nenumirtų, jei ji paėjėtų kiek tolėliau, tarkim, iki paupio. Nors, kodėl ji turėtų slėptis?..
Žiūrėjau aš į tą vaizdą ir galvojau: man tai atrodo žiauriai šlykštu ir nepriimtina, ypač prieš Seimą. Bet mamų atstovės, dar kokie nors žmogaus teisių ar kokio velnio specialistai gali pradėti piktintis, kad esu netolerantiškas, nesuprantu “natūralių poreikių” ar dar ko nors. Aišku, nesuprantu – esu lygiai vienas ir plėtros neplanuoju.
Ir visgi – vystyklų keitimas viešoje vietoje. Čia normalu, ar persistengta?
Taip begalvodamas ir nuėjau. Jau buvau beapsisukąs (galvojau dėl viso pikta “nupaparacinti” vaizdą), bet prisiminiau, kaip A.Baukutė pačiame Seime su vaiku vaikščiojo ir jį maitino (o jei valgai, tai ir…). Todėl nusprendžiau, kad kas leidžiama parlamentarams, neturi būti draudžiama eiliniams piliečiams.
Visgi kuo daugiau galvoju apie A.Baukutę, tuo labiau tikiuosi, kad jos poelgiai neturėtų būti leidžiami visiems piliečiams. Nes kiltų visiška betvarkė.
Beje, paskaičiavau, kad A.Baukutė garsiojo visureigio nuomai, kurui, tepalams ir t.t. per pusmetį išleido 17 tūkst. Lt (priminsiu – ponia buvo išrinkta daugiamandatėje, taigi važinėti pas kažkokius rinkėjus ji lyg ir neturėtų. o ir teisių jin neturi…). Sakykite, kiek iš jūsų galėtų pasigirti tiek apskritai uždirbę per tą patį pusmetį?..
—
Būsiu dėkingas, jei sudalyvausite apklausoje:
Kaip jūs elgtumėtės mano vietoje? Total Voters: 105
Loading ...
Gediminai, nejau čia tavo tikrai tokia pozicija? O gal manai, kad “šikinantys” šunis ant šaligatvių yra geresni ir tik kūdikiam negalima sauskelnių viešai keisti? Arba suaugę sąmoningi žmonės myž…tys ant prezidentūros?
O gal mamas su kūdikiais mažesniais nei 2 metai iš viso izoliuojam kur nors šalia Pabradės.
kaip supratai, aš pro motiną praėjau nieko nedarydamas. tokia ta mano pozicija. o čia tik parašiau, koks minčių srautas perbėgo einant pro šalį…
visgi kakučiai, šunų jie ar vaikų, man mažai skiriasi
o prie prezidentūros nesusilaikiusius baudžia.
Na, jeigu tas pampersas buvo metamas ant žemės – tai vėlgi kultūros stoka. O čia matau tik elementarų rūpestį, kad vaikui nebūtų diskomforto. Pats klausi – “vystyklų keitimas viešoje vietoje. Čia normalu, ar persistengta?” Manau, kad tai tikrai normalu. Aš esu matęs vaikų, kuriem sauskelnės buvo nekeistos kelias paras – patikėk manim, nenorėtum tokio vaizdo išvysti. Ir iš viso, išmokime toleruoti ir gerbti tėvus, tvarkingai auginančius savo atžalas – juk šitie mažyliai mum pensijas mokės (na bent jau tą dalį, kur iš sodros priklauso). Aišku, mano interesas čia didelis ir objektyvumo negarantuoju – patys su žmona auginam tris vaikus ir aktyviai dirbam bei gyvenam, tai kartais asmeniškai tenka susidurti su tolerancijos stoka viešojoje erdvėj. Tačiau manau būtų žymiai blogiau, jei tėvai būtų izoliuojami tokių netolerancijos apraiškų atvejais. Pats gal per jaunas esi ir nepameni, bet prie sovietų nebuvo nei sekso nei bedarbystės. Kuo visa tai baigėsi – matome.
Jeigu aš einu su savo mažąja ir “pajuntu”, kad jau turim kažką pamperiuke, tai man visai dzin, kur tą pamperiuką pasikeisti… Ar tai būtų prie seimo, ar kokiam glūdžiam miške. Esmė būna tik ta, kad pakeitimui ieškaisi kuo patogesnės vietos(nes tom pačiom servetėlėm apvalyti reikia, į tam tikrą maišelį padėvėtą pamperiuką reikia įdėti. Pvz. šiuo atveju platesnis suoliukas labai patogi vieta…. Bet kuriuo atveju, pats keitimo procesas nėra pats maloniausias užsiėmimas… (bet juk viltis yra, kad senatvėje tau taip pat sugebės/norės pakeisti ir apčiūčiuoti..
Baukutės istorija čia jau labai “pritempta”…
Kokios nors moterų ar kūdinių teisės čia niekuo dėtos, kaip, beje, ir vieta (Seimas ar ne). Tai elementarios žmogaus kultūros stoka. Pažymėjau, kad praeičiau nesugėdinęs, nors tai nuo nuotaikos priklauso. Gal kaip tik sukviesčiau aplinkinius grupiniam pakakojimui? Koks skirtumas, kokio amžiaus žmonių išmatas viešiname?
Taip. Vaikams verkti negalima, kakoti irgi, kad, ginkdie, neprad4t7 zirzti, kai užpakalį griaužia. Ir iš viso – panašu, kad tie, kurie nekakojo ir neverkė vaikystėj, bei jų mamos savo pienu nemaitino, užaugę tapo žurnalistais.
Kazkokie jus paplauke zurnalistai esat :/ Kaip jus ten zurnalistikos mokina? svarbu rasyt bet nesvarbu apie ka, nu vnz kokia valdzia tokia ir zurnalistika. Tas kudikis butent ir atspindi lietuvos zurnalistika, sika navaldomai.
aš studijavau ne žurnalistiką, taigi ko ten mokina, nežinau.
beje, apie šį įvykį straipsnio nerašiau.
Aš ne vilnietė, tai tiksliai nežinau… O autorius gal žino netoli Seimo kokią patogią vietą tokiai procedūrai atlikti?
Va, jei žinočiau kokį gerai aptvarkytą tualetą netolies, tai mamytei praeidama jį ir pasiūlyčiau kitam kartui.
O koks skirtumas, kad prie Seimo? Na, taip, jei koks garbus užsienietis ten lankytųs, tai negražu, bet šiaip… Jei slėpsi problemas (šiuo atveju patogių tokiom procedūrom vietų nebuvimą, bet nepykit labai, jei yra, aš nežinau), tai valdžia tikrai į jas neatkreips dėmesio.
vietos sauskelnėms pakeisti prie Seimo nežinau, nes ten kūdikių nesinešu. Manau, apie tai turėtų pagalvoti tas, kas nešasi.
Beje, man būtų labai įdomu pamatyti, kaip į tokį vaizdą reaguotų iš Seimo išėję parlamentarai…
Tai gal ir reikėtų pradėti nuo to, kad tokiam tikslui (pakeisti sauskelnes) – vietų nėra!?
Manau, kad turintys vaikų atsakys visiškai priešingai nei neturintys ir nesuprantantys kuo tas daiktas sauskelnėse yra blogai vaikui. Nesuprantantiems paaiškinsiu, kad esant prikrautam stambiam reikalui būtina pakeisti sauskelnes kiek įmanoma greičiau, nes mažylio užpakaliui tai kenkia, tiksliau, jis gali sušusti.
Be viso to, vienastoks, skirtumas tarp amžiaus yra. Kodėl? Ogi todėl, kad jei suaugęs gali save kontroliuoti ir pasinaudoti tam skirta vieta (kas ne visada būdinga lietuviams), tai kūdikis to negali padaryti, tad palaikau Dainiaus ir Modesto nuomones.
P.S. Baukutės istorija man visai neįdomi ir niekuo su moteriške, pakeitusia sauskelnes prie seimo, nesusijusi.
Vazineju su masiniuku uz kuri mokejau 18500 lt, ta suma uzdirbau per pusmeti, nieko cia neiprasto, bent jau man. Tik klausimas kaip jie uzdirbti, as turejau po 10 valandu per diena dirbt…
Gediminai, o jūs manote, kad tai mamai baisiai buvo malonu tą sauskelnę keisti viešoj vietoj?
Manau, bet kuri mieliau keistų tam tikroj vietoj, jeigu ji būtų – nes lauke ant suoliuko ir taip aukštasis pilotažas tai padaryti. Bet jei reikia – tai reikia. Ir nesipiktinkite, kas vaikų neturit – nes patys lygiai taip pat užaugot, tik dar sunkiau, nes sauskelnių nebuvo ir einant pro Seimą galėjo ir kai kas iškristi…
jaunas dar
be to, juk vystyklo turinio ant seimo sienos neišvertė? 
kai turėsi kūdikį, kitaip galvosi.
nematau visiškai nieko nepriimtino viešame kūdikio maitinime krūtimi ar viešame vystyklų keitime. kūdikiui nenurodysi, kada jam norėti valgyti ar kada šikti
laba diena,
vaiko “rimto reikalo” atlikimas prilygsta, kaip suaugusiam nosies išsišnypštimas į servetėlę. Todėl nematau reikalo iš vis dėl to diskutuot. Turbūt neturi vaikų, jog tokios mintys kyla ir jas rašai. O vat kitas svarbesnis klausymas, jog trūksta tikrai vietų, kur patogiau ir atokiau nuo visų akių tai padaryti.Tai tikrai ne tik mamų reikalas galvot,už kiek kilometrų yra koks tulikas ir tai neaišku ar su pervystimosi lenta.Beje užsienietis manau pro tokį vaizdelį eidamas sureaguotų labai natūraliai, nė nekreiptų dėmesio.
Aš pasakysiu tik vieną – kai turėsi vaikų tavo mąstymas pasikeis kardinaliai.
ne “kai” turėsiu vaikų, o “jei” turėsiu.
iš balsavimo rezultatų matau, kad vystyklų keitimas viešoje vietoje yra normalu…
taip, aš jaunas, užtat ir klausiu kitų nuomonės ir patarimo, kaip elgtis tokioje situacijoje
[...] nei tas pats piršto sukiojimas ties smilkiniu? • Kalbant apie perspėjimo ženklus: panašu, kad prie Seimo reikėtų statyti perbrauktą ekskrementą. Pats vystyklų keitimo patirties, tiesa, neturiu, bet klausiau motinos – ne, anuomet [...]
kaip jau aukščiau kažkas minėjo – ir sekso nebuvo, ir bedarbystės, ir elgetų….tais laikais
Kazkada valgymas gatveje buvo laikomas kulturos stoka. Jei Lietuvoje butu vietu (parduotuves, kavines, etc) su tualetais, kuriuose butu irengti kudikio vystymo/sauskelniu pakeitimo stalai, tai ir sios diskusijos net nebutu…
Sakyčiau, tokiame pampersų keitime nėra nieko nenormalaus ar išvis ko nors, į ką vertėtų atkreipti dėmesį. Kūdikiui pakakojus į pampersą, stiprus pašutimas gali atsirasti jau po kelių minučių, todėl keisti reikia išsyk, vos tik įmanoma. Aišku, šito dar nežino tie, kas neturi vaikų – tad galiu suprasti, iš kur nustebimas, pamačius tokį vaizdą
O kad neštis kūdikį prie upės – tai čia man primena kai kurių valdininkų prieš kelis metus skleistus pasiūlymus, kad motinos žindyti krūtim kūdikius turėtų tualetuose…
Autoriau: ateityje galėsi dirbti bulvariniuose leidiniuose, nes visas straipsnis sumestas iš paprastų dalykų, norint padaryti didelį burbulą. Antraštė šaukia apie š. prie seimo, kažkur bandomas įmaišyti Kubilius (prie ko čia, kad straipsnis solidžiau atrodytų ???). O visame straipsnyje tiesiog nagrinėjamas paprastas etinis-moralinis klausimas, ar mamos turi teisę pakeisti vaiko vystyklus gatvėje.
Atsakysiu: deja taip, gali ir turi teisę. Pas mus viešųjų tuoletų infrastruktūra visiškai neišvystyta, o ir tuose viešuosiuose neretai nėra motinos/vaiko kambario. O apsidergusio vaiko neneši per visą miestą, be to, nelabai norėčiau, kad tokia mama įliptu
Jokia mama, turėdama pasirinkimą, nekeistų savo vaikui pamperso ant visų pasaulio skersvėjų, tai čia viena. Antra, tai yra elementarių vaiko poreikių tenkinimas, šiuo atveju higienos. Turint vaikų šlykštu/nešlykštu riba labai greitai pasislenka. Turėdamas vaikų greičiausiai dar ir pridengtum striuke nuo vėjo tą pliką uodegą, kad neperšaltų
…o sutvarkęs dar ir pabučiuočiau…
Juk nepaliko ta mama sauskelnės gatvėj ant suoliuko? Ar paliko? Nes jei nepaliko, tai procesas trunka maksimum porą minučių ir niekas nieko nebemato, kaip nieko nebuvę. O jei paliko – tai jau kultūros stoka. Tada jau ir sugėdint galima.
Kažkokia bergždžia diskusija gaunasi, susipyksit visi dėl kažkokio š…uko.
Vaikystėje kai norėdavom pasirodyti kietesni už kitus, sakydavom: “tau dar daug žolės apš.kt reikės, kol mane pasivysi”. Jeigu perfrazuoti šį posakį į nagrinėjamą situaciją, tai skambėtų maždaug taip: norint suprasti, kas svarbiausias nagrinėjamoje situacijoje, reikia bent kelis kartus SAVAM vaikui nušluostyti užpakalį. Taip sakant, kad teisingai sudėlioti prioritetus, reikia patirties įgyti. Todėl rekomenduočiau straipsnio autoriui vietoj to, kad semtusi a la “žurnalistinių” metodų iš visokių lietuviškų televizijų (pvz. TV pagalba
) kaip iš š…. išspausti sensaciją (juk čia dėl to prisimintas Kubilius, ar ne?), geriau eiti ir užsiimti visuomenei naudingais darbais, pvz. daryti vaikų. O tai išnyksim greičiau, negu sudulės pampersai Kariotiškių savartyne…
1. tai nėra straipsnis;
2. prie ko čia “TV pagalba”? žurnalistinio darbo patirties semiuosi tik iš kelių lietuviškų televizijos laidų, tokių kaip “Teisė žinoti”, “Paskutinė instancija”, “Lietuva tiesiogiai” ir pan.
3. Kubilius paminėtas kaip pavyzdys. Iš tiesų jo dėl tokių dalykų nei bandyčiau kalbinti, nei man tai pavyktų, nei jis kalbėtų kažką. Jis net apie svarbius dalykus ratais-kvadratais šneka.
4. Jei vaikų darymas yra visuomenei naudingas darbas, tai gal 15 vaikų auginanti ir nė vienu padoriai pasirūpinti nesugebanti mama yra tautos didvyrė? Be to, kaip suprantu iš komentarų, aš būčiau tikrai siaubingas tėvas. Gal nerizikuosiu.
1. Tinklaraštininkai yra prilyginami žurnalistams – ar ne? Tad norit tai pripažinti ar nenorit – de facto tai yra straipsnis.
2. Stilistika užkliuvo, todėl ir prikišau TV pagalbą – labai jau panašiai sudėliotas siužetas.
3. Čia tai nesupratau – Kubilius pavyzdys ko? kam?
4. Jeigu ji nesugeba pasirūpinti – vadinasi ji neaugina jų (pagal apibrėžimą), tik gimdo. Vat jeigu ji augintų ir rūpintusi – tada taip, didvyrė. Beje, jeigu valstybė tais neprižiūrėtais vaikais dar sugebėtų ir tinkamai pasirūpinti, tai tikrai nebūtų taip jau blogai. Kita vertus – vaikai priverčia iš naujo permąstyti pasaulį ir vertybes – tad kol jų neturi, negali žinot, koks būtum tėvas.
mano galva, rašinėliai tinklaraštyje yra ne straipsniai, o įrašai. savo nuomonę šia tema plačiau išdėstysiu sekančiame įraše.
Kubilius – pavyzdys, kaip būtų galima vystyti temą.
apie auginimą kolega ir nešnekate – rašote “daryti vaikų”.
Objektų ir subjektų klasifikacija visuomet buvo labai sudėtingas darbas. Užtenka pasidomėti, ką tuo klausimu žino pvz. bibliotekininkai ar mokslininkai (nekalbu jau apie IT žmones) ir supranti, kad tai oi kaip netrivialu.
Tad man tikrai labai smalsu, kaip tamstai seksis rašto darbus išskirstyti į skirtingas kategorijas
P.S. Apie vaikų auginimą šnekėjote tamsta – jums ir atsakiau. Bet, kad juos auginti, pradžiai reikia “padaryti” – taip tai buvo mano mintis