Vasarą netikėtai suaktyvėjęs kolega Džiugas (su kuo labai jį sveikinu 
) naujausius „Užrašus iš skaitmeninio fronto“ pradeda žinia apie nubaustą Linkomanija.net vartotoją, kuris buvo nubaustas 1 tūkst. Lt bauda už tai, kad internete padarė viešai prieinamu filmą „Zero II“.
Mintys įdomios. Ir pastebėjimai, kas ir kiek iš tikrųjų uždirba iš įrašų. Visada žinojau, kad produkto kūrėjas – muzikantas – gauna centus, o didžiąją dalį pelno susižeria leidybinės kompanijos. Tik proporcijų nežinojau. Ir man būna keista, kai muzikantai piktinasi piratavimu internete, o apie šią problemą nė necypteli.
Visgi su viena Džiugo mintimi nesutikčiau: „Tokios (piratavimo internete – G.G.) bylos ir jų PR pirmiausiai yra skirta platesnei publikai įbauginti <…>“.
Gal anksčiau taip ir buvo – straipsniai žiniasklaidoje buvo pasitelkiami bauginimui. Tačiau po to, kai sugalvojau pasigilinti, kaip gi vyksta tas piratų gaudymas, viešumas tapo kovotojų su piratais priešu. Mat paaiškėjo, kad šie veiksmai galėjo būti atliekami nevisai teisėtomis priemonėmis.
Dabar gi kovotojai su piratais naudoja kitą taktiką – tik bausti. Bent jau taip nutiko su „Zero II“ – vaikinas buvo nubaustas, o informacija apie tai buvo paskelbta tik viename laikraštyje. Jį, matyt, mažai kas skaito, nes nuo straipsnio pasirodymo šeštadienį buvo tylu iki antradienio. Tądien sugalvojau pasidomėti šiuo reikalu ir parašyti apie tai trečiadienio rubrikai, tačiau praėjus maždaug valandai po skambučio vienam suinteresuotam asmeniui, straipsnis apie tai pasirodė kitame naujienų portale. Stebėtinas atsitiktinumas… Teko publikuoti straipsnį ir man, vėliau apie tai pranešė kiti kolegos.
Nežinau, kodėl net po teismo nuosprendžio pašnekovai apie šią bylą kalbėjo nenoriai, tačiau susidaro įspūdis, kad viešumas jau tapo „teisiųjų“ priešu. O tai nieko gero nerodo. Juk jei esi teisus, veiki teisėtomis priemonėmis, laikaisi įstatymų, viešumas turėtų būti tavo sąjungininkas.
Įtariu, jog vieno pašnekovo kaltinimas, esą „spauda dažnai iškraipo faktus“, buvo adresuotas būtent man – kitos žiniasklaidos priemonės taip giliai piratavimo bylų „nekapstė“.
Keista, tačiau jokių prašymų paneigti melagingą informaciją nesulaukiau. Tik vieną kartą, prieš kokį pusmetį, buvo prašoma iš straipsnio išimti kelis sakinius, kuriuose rašoma tai, kas buvo patvirtinta pokalbyje telefonu. Sutikau, negi gaila. Gal tiesiog šnekėdamas suklydo. O klysti žmogiška.
Visgi minėtą teiginį apie faktų iškraipymą perfrazuočiau „spauda pasako per daug“.
Grįžtant prie „Zero II“ bylos, viskas joje priklausė nuo nubausto 19-mečio. Jo sprendimas mane kiek nustebino. Nežinau, nei kas jis, nei kokia buvo situacija – gal pareigūnai apsilankė namuose būnant tėvams, kuriuos ši žinia pribloškė ir, gavęs gerai barti, jaunuolis nuleido galvą. Tačiau nustebino tai, kad svetimus filmus į internetą keliantis asmuo bijojo dėl savo veiksmų pakovoti. Bijai vilko – neik į mišką. Bijai baudos – nenusikalsk.
Suprasčiau, jei jis būtų tiesiog filmą atsisiuntęs ir palikęs „torrent‘ą“ įjungtą, kad kiti siųstųsi. Gal ne visi kompiuterius turintys žmonės supranta, kad taip atlieka (šiuo metu jau) nelegalų veiksmą.
Tačiau, sprendžiant iš Lrytas.lt pateikiamos bylos medžiagos (kurios, kaip keista, net policija man nesugebėjo pateikti), vaikinas pats sukūrė ir patalpino „torrent‘ą“ Linkomanijoje. Taigi jis turėtų puikiai suprasti, ką daro ir kad tai tikrai nelegalu. Visgi pakovoti dėl to jis nenorėjo…
Nors gal ir gerai. Gal dabar internete pirataus tik drąsiausieji?
O jūs ar bijote?
Loading ...
Kas paneigs, kad tiesiog dirbtinai buvo siekama sukurti precedentą ir AXiSKLP tame sudalyvavo savanoriškai?
žinote, it’s quite possible…
[...] ir operatyviau reaguoja į tai, ką aš vėluodamas sudedu į fronto užrašus. Neretai šią temą pamini ir Gediminas, žurnalisto akimi pastebėdamas įdomių dalykų. Rokiškio tekstai kieti ir kibūs. Po jais [...]
Man irgi kilo mintis, kad čia visai gali būt LANVA suorganizuotas reikalas tam, kad sukurt precedentą. Per daug viskas tyliai vyko, o ir pats tas nubaustasis viską gražiai prisipažino, gailėjosi ir pan. Ir nedavė apeliacijos. Tikėčiau, kad jis gavo pinigų tai baudai, o iki to, kad kas nors iš jo reikalaus žalos atlyginimo, nemanau, kad reikalas ateis. Kodėl LANVA turėtų mokėt pati sau?
Gediminai, kai rašai straipsnį 15min, atiduok jį ir visiems kitiemsportalams beigi naujienų agentūros ir popieriniams laikraščiams. Juk niekas nenukentės – teksto originalas liks pas tave, o kopijos juk žalos niekam nedaro, tiesa? Ir dar pasakyk savo vadovybei, kad taip padarei – kas 2ia tokio, jie supras.
kolega šovėte smarkiai pro šalį. Kalba eina apie nekomercinį naudojimą.
Džiaugiuosi dirbdamas įmonėje, kurioje nemokamumas yra vertybė. Ir esu visomis keturiomis už nemokamą spaudą. Ar bent kuo pigesnę.
Visgi jei tektų kada dirbti mokamuose laikraščiuose, aš tikrai nesupykčiau, jei tą patį laikraštį žmonės “leistų per rankas” ir skaitytų, kas nori. Skaitomumas tuo metu kyla. O juk tokia ir yra siekiamybė – pasiekti kuo daugiau skaitytojų patiriant kuo mažesnes sąnaudas. Tiek tų, kas rašo, tiek tų, kas reklamuojasi laikraštyje.
Jei bent retsykiais užmestumėte akį į leidinių populiarumą ir palygintumėte jį su tiražais, pastebėtumėte, jog kiekvieną laikraštį perskaito bent keli žmonės. Ypač lyderius. Toks vaizdas, kad vieną numerį perskaito visa laiptinė.
Bet kokiu atveju, teisių į kūrinius (straipsnius, fotografijas) autoriai skaitytojams nesuteikia. Taip pat ir filmų, muzikos bei kitų medijų kūrėjai.
Ir pabaigai – tiek mano, tiek kitų kolegų skleidžiama informacija neretai yra vagiama. Džiaugiamės, jei pacituoja, o jei ne, tai ką čia su jais pakovosi – pasijuoki, kad “asai” mokosi iš jaunimo, ir dirbi toliau…
Esmė ta, kad medijoms reikia naujo išgyvenimo modelio, nes senasis yra pasmerktas mirti. Ir klausimas ne “ar”, o “kada” persilaužimas įvyks.
čia, galvoju, Martynas šovė taikliai – tai ar išdrįstu 15min visus savo autorinius tekstus su kiekvienu numeriu ne PDF’u bet paprastu tekstu ir dar dažniausiai be autorių/šaltinių nuorodų sudėti į torrent’us, kad visi galėtų nekomerciniam naudojimui naudoti, pvz. soc.tinkluose, tinklaraščiuose ir pan.?
Liutaurai, „piratai“, kurie dalinasi informacija nekomerciniam naudojimui, labai retais atvejais stengiasi nuslėpti autorius ar šaltinius. Aš net neįsivaizduoju kodėl tai reikėtų daryti. Turbūt virš 99% piratinių knygų turi informaciją apie knygos autorių ar net leidėją. Tikriausiai virš 97% piratinių filmų turi visą informaciją apie filmo kūrėjus, rėmėjus ir pan. Ir t.t.
Autorių bei šaltinį paprastai stengiasi nuslėpti tie, kurie ne savo kūrinį nori pateikti kaip savo ir iš to tikisi uždirbti. O nekomercinio naudojimo atveju tas piratas vietoj to, kad nuslėptų, greičiau pabrėš, kad tai yra tam tikro autoriaus kūrinys, o ne nuslėps. Čia visiškai emocinis reikalas – nekomercinis piratas tiesiog džiaugiasi kūriniu.
ichmbch, tai ok – mano klausimas lieka paprastas – kodėl 15min to nedaro?
Manau 15min dar daug ko nedaro. Jie neskelbia ne tik per torrent bet ir pvz per radiją arba SMS’ais
Apskritai naujienų skaitymas per torrent… kažkaip nei šis nei tas 
Juolab kai tą patį galiu rasti oficialiame jų šaltinyje… Labai abejoju ar tai jiems duotų apčiuopiamos pridėtinės vertės. Jei tai būtų vertinga, tai torrent tinklai būtų užgrūsti tokia informacija ir be 15min sutikimo.
Martynui su Liutauru reiktų atidžiai perskaityti Grumlino įrašą (http://www.grumlinas.lt/?p=16959), apie tai kaip aiškiais komerciniais ne autorių tikslais į vieną vietą suplakami autorių teisių pažeidimai (kitaip – plagiatas), su kopijavimo teisių pažeidimais, kuriuos sugalvojo platinimo kompanijos didelio “navaro” gynimo tikslais.
Jeigu kas nors publikuotų pvz 15min tekstą be nuorodų savo tinklapyje, t.y. pateiktų jį kaip savo, pažeistų autorių teises. Tačiau jeigu įdėtų kad ir visą straipsnį su nuoroda – nieko nepažeistų.
Lygiai taip pat, jeigu aš nusipirkęs filmą, perrašęs jį į skaitmeninį formatą, nukirpčiau pradžios ir pabaigos titrus, o vietoj to uždėčiau, kad autorius – aš, ir paplatinčiau draugams žiūrėti – pažeisčiau autorines teises. Paplatinęs originalų turinį (t.y. su nuorodomis į autorius), pasielgčiau lygiai taip pat, kaip elgiuosi, kai duodu perskaityti savo pirktą knygą ar laikraštį. T.y. nieko nepažeisčiau. Todėl kitoks traktavimas šiandieninėje teisėje yra tiesiog milijardinio lobizmo išraiška ir niekuo nesiskiria nuo viduramžių ponų teisės į baudžiauninkus arba vergovės laikų savininko teisės į vergą.
Kai paimi kito kūrinį ir panaudoji jį kaip savo, tai yra plagiatas – tikroji kūrinio vagystė. Mano manymu, nuo tokių dalykų autoriai kenčia labiau, nei nuo nemokamo, bet su nurodytu tikruoju autoriumi, kopijų platinimo.
Liutaurai, geriau apie jus galvojau. Nusivyliau, nuoširdžiai.
Visi “15min”, o taip pat Delfi, Alfa, Lrytas, Balsas, Lrt, Vž…….. tekstai JAU yra sukelti į internetą NE pdf formatu ir yra prieinami visiems, kas tik nori (o ne ribotai LM, Torrent.lt ar kitai grupei vartotojų) nekomerciniam naudojimui.
Klausimas, kodėl “15min” nekelia tekstų į “torrent” tinklalapius, man atrodo mažų mažiausiai kvailas (atsižvelgiant į anksčiau minėtą faktinę aplinkybę), tačiau kadangi neatstovauju “15min” viešoje erdvėje, oficialaus atsakymo galite pasiteirauti “15min” direktoriaus ar redaktorių.
Pilnai pritariu ichmbch, DJ.
Gediminai, kuo puikiausiai supranti, kad tavo rašiniai (kūriniai) turi tam tikrą vertę. Pasakyk, ar jų vertė bus tokia pati (ar gausi tokį patį atlyginimą), jeigu juos publikuosi, pavyzdžiui, Nežinau.lt ar bet kurioje kitoje nekomercinėje žiniasklaidos priemonėje prieš tai, kai jie pasirodys popieriniame/elektroniniame 15min? Dar paklausk to paties savo redaktorių ir įmonės direktoriaus.
Taip pat pasakyk – 15min nemokamas yra tik dėl to, kad kuo daugiau žmonių jį paskaitytų, ar dar ir dėl to, kad su didesne auditorija uždirbtų daugiau iš reklamos (iš kurios mokami atlyginimai tau ir kitiems tekstų/kūrinių autoriams)?
Jeigu jaunimą ima “juokas iš asų”, tai kodėl nesimato, kad kodėl pats nesiimi investuoti savo pinigų į kokį nors kūrybinį produktą ir nebandai nepriklausomai iš to uždirbti (t.y. kodėl dirbi samdomą darbą)?
DJ, įdėmiai perskaičiau Grumlino tekstą, nes jis buvo kaip priedėlis prie Džiugo komentaro apie vieną mano įrašą. Bet ką sakyti, jei žmogus nelabai supranta, kaip ir kodėl ginamos autorių teisės?
Martynai, suprantu, kad tai klausimai skirti Gediminui (ir tikriausiai į juos atsakys), bet man norisi įkišti savo trigrašį, nes… įdomu
1) Nesuprantu kodėl siūlai įvertinti kažkokį hipotetinį verslo modelį, pagal, kurį portalo kūrinius reikėtų pirmiausia publikuoti kokioje nors nekomercinėje žiniasklaidoje. Įmonė turi savo verslo modelį ir pati žino kur kaip ir kada kokius kūrinius naudingiau publikuoti. Nematau kaip tai susiję su piratavimu.
2) Panašu, kad 15min verslo modelis tam tikra dalimi (o gal ir visiškai) yra paremtas reklama. Labai tikėtina, kad be reklamos laikraščio/portalo arba nebūtų arba jis būtų mokamas. Tai ką? Vis dar neaiškus ryšys su piratavimu.
3) Taip pat nesuprantu kodėl diskutuojant šia piratavimo tema yra reikalinga žinoti, kodėl žmogus nenori, o gal nemoka ARBA negali investuoti į savo nepriklausomą produktą iš kurio galėtų užsidirbti. Pasaulyje yra labai daug žmonių, kurie to taip pat nedaro su dar daugiau to priežasčių. Tai ką?
ichmbch (labai keistas vardas), akivaizdu, kad nesuprantate reikalo esmės.
15min leidyba ir filmo (arba muzikos, arba knygos) leidyba yra labai panašūs dalykai. Skiriasi tik platinimo laikotarpis (t.y. kiek laiko bus paklausus laikraštis ar filmas/muzika/knyga) ir pinigų susigrąžinimo būdas.
Laikraštis leidžiamas tam, kad duotų pajamų. Iš jų mokamas honoraras autoriams. Honoraras priklauso nuo to, kokią medžiagą pateikia autorius. Jeigu laikraštyje skelbiama informacija visiems jau žinoma (pvz., paskelbta kituose kad ir nekomerciniuose portaluose), jo niekas neskaito. T.y. 15min auditorija mažėja. T.y. pajamos iš reklamos pardavimo taip pat mažėja. Taigi mažėja ir autoriams mokamas atlyginimas (anksčiau ar vėliau).
Kuriant filmą, muzikos albumą arba knygą, taip pat tikimasi tam tikrų pajamų (iš jų taip pat mokamas atlyginimas aktoriams, rašytojams, muzikantams, etc.). Tik čia pajamų laukiama ne tiek iš reklamos užsakovų, bet vartotojų (kaip kad mokamo laikraščio skaitytojo).
Kaip laikraščiai siekia gauti kuo daugiau reklamos pinigų, taip filmo/muzikos/knygų kūrėjai daugiau vartotojų pinigų (iš jų taip pat mokamas atlyginimas autoriams).
Akivaizdu, kad jeigu filmas, dainos, knygos bus vartojamos nemokamai parsisiunčiant iš interneto, tai potencialus vartotojų ratas sumažes (kaip kad mažėja laikraščio auditorija, jeigu jame publikuojamas turinys jau yra žinomas).
Pirataudamas daraui kūrinius mažiau patrauklius, jau žinomus, suvartotus. Taip pat ir savo straipsnius paskelbdamas daugelyje leidinių mažini leidinio patrauklumą, t.y. mažini galimas pajamas iš reklamos užsakovų.
Ar aiškiai kalbu?
Kas pirks reklamą – mokės pinigus laukraščio leidėjams, o kartu ir autoriams, jeigu turinys bus padėvėtas? Kas mokės už filmus, muziką ar knygas, kurių turinys irgi jau suvartotas/padėvėtas? Ar jauti ryšį?
Matau, kol rašiau atsakymą, pats parašėte dar vieną. Mintys įdomios, bet drįsčiau pastebėti, kad visų laikraščių atveju didžioji dalis juose spausdinamos informacijos dieną prieš tai jau būna žinoma. Tarkim, tas pats “Lrytas” laikraščiui sukuria vos pora visiškai naujų, “teminių” straipsnių. Visa kita tai arba tiesiai iš BNS paimta informacija, arba dieną prieš tai paaiškėję faktai su vienu-kitu nauju komentaru, nekeičiančiu esmės – paties fakto.
Kodėl žmonės perka/prenumeruoja Lrytą? Nežinau, bet įtariu, kad ne dėl tų pavienių autentiškų straipsnių. Juolab kad juos laikraščio pasirodymo dieną taip pat galima paskaityti internete…
Martynai, aš tavo mintis puikiai suprantu, tačiau išsiskiria mūsų požiūris į tai.
Tarkime aš manau taip:
Jei pardvėjas skundžiasi per mažai uždirbantis iš savo produkto, tai
a) arba pardavėjas pervertina savo produktą
b) arba pardavėjo verslo modelis neefektyvus
c) arba pardavėjas turi savo komandos valdymo problemų
Tam, kad tai būtų susiję su skaitmeninio piratavimo tema, darykime prielaidą, kad produktas yra informacija (pvz. filmas)
Apie kiekvieną (aukščiau paminėtą a, b ir c) atvejį plačiau:
Kiti žmonės fiziškai nepajėgia (arba atrodo neprotinga) sumokėti už viską ką jie nusipiratauja, todėl nesant galimybių piratauti – jie absoliučios daugumos filmų nežiūrėtų ir iš esmės pasikeistų jų įprastas laisvalaikio praleidimo būdas arba žiūrėtų televizorių. Ir t.t. Galima vardyti priežastis iki begalybės. Esmė ta, kad šiuo atveju pardavėjas smarkiai pervertina savo produktą – jis nėra tiek vertingas visuomenėje kaip kad jam atrodo. Žmonės ima viską kas nemokama, tačiau, kai kalba eina apie pinigus – žmonės pradeda skaičiuoti. Galbūt tai yra šio produkto vertės riba. Kad padidinti uždarbį, galbūt galima keisti kainą, o gal papildomai investuoti į rinkodarą, bet čia jau verslo reikalai ir šioje temoje mums tai nesvarbu.
a) Pardavėjas stebi, kaip jo filmą nelegaliai atsisiuntė 100.000 kartų ir pyksta ant piratų, nes jei ne jie, tai žvelgiant į skaičius, pardavėjas būtų uždirbęs ohoho kiek daug. Netiesa. Paklausa tiesiogiai priklauso nuo kainos. Visiškai natūralu, kad esant nulinei piratinio produkto kainai, jo paklausa yra gerokai didesnė. Bandant iš produkto uždirbti pinigus, jo paklausa yra kur kas mažesnė. Nesant galimybės pažiūrėti filmo nemokamai (kai kino teatre jo kaina 20Lt), kai kurie žmonės jo nežiūrės, nes manys esant nepakankamai vertu žiūrėjimo ir vietoj to, geriau pasirinks susitikimą su kolega prie alaus bokalo už 5 litus. Niekšai piratai vagia pinigus iš alaus pardavėjo
b) Daugybė pasaulinių filmų Amerikoje pasirodo gal pusę metų anksčiau nei Europoje. Neiškentę Europos žiūrėtojai ima ir pasižiūri filmą nemokamai. Amerikos filmų platintojai yra patys kalti. Jei matome, kad per pusę metų didelė dalis žiūrėtojų tą filmą ir taip pasižiūri, tai kam taikyti tą patį filmų platinimo metodą, kur jau buvo 1000 kartų išbandyta, kad šis metodas neefektyviai veikia. Gal pvz reikia organizuoti platinimą taip, kad filmas būtų pradėtas rodyti vienu metu visame pasaulyje. O gal dar kitaip organizuoti platinimą. Pasaulyje buvo daugybė verslo modelių kurie puikiai veikė prieš 50 metų, bet visiškai neveikia šiandien ir tai nėra išskirtinai skaitmeninės informacijos problema. Verslas nuolat turi taikytis prie naujų sąlygų. Toks jau gyvenimas.
c) Būna atvejų, kai filmas torrent puslapiuose pasirodo pirmiau, nei oficialiai. Vėl gi – kalti patys platintojai, kurie nesuvaldo savo komandos. Verslo valdymo problema. Piratai čia mažiausiai kalti.
Viskas yra tik verslas.
o man jau visai nebeįdomu… nes kuo toliau, tuo labiau kalba krypsta į lankas.
Martynai, galbūt neseniai (ar pirmą kartą) skaitote mano tinklaraštį, tai yra keli svarbūs dalykai: pirma, aš neatstovauju “15min” viešoje erdvėje, o tik esu šios įmonės darbuotojas, ir mano išsakyta nuomonė yra _asmeninė_. Suprantu, kad per asmeniškumus lengviau “įgnybti”, bet būtų malonu, jei neveltumėte įmonės į šią diskusiją. Jei norite sužinoti, kodėl “15min” nedaro “to” ar “ano”, turėtumėte kalbėti ne su manimi, o su tais, kurie šioje įmonėje priima sprendimus.
Antra, aš neesu _už_ piratavimą internete. Aš esu už tai, kad vartotojams produkcija (filmai, muzika, informacija…) būtų prieinama kaip įmanoma pigiau ir kaip įmanoma patogiau. Taip pat, aš esu už žmonių laisves ir teises, ypač elektroninėje erdvėje. Ypač – teisę į privatumą.
Dėl naujų jūsų klausimų. Jei gerai suprantu, jau nebesiūlote atiduoti informacijos konkurentams. Džiugu, kad pagaliau supratote, kas yra nekomercinis naudojimas.
Siūlymo atiduoti kūrinius tinklaraščiams prieš spausdinant/publikuojant darbovietėje visiškai nesupratau, tiksliau, nesupratau, kuo tai susiję su piratavimu. Argi piratai filmus/muziką/knygas išplatina dar prieš jiems pasirodant oficialiai?..
Taip, nemokama spauda didelę dalį lėšų gauna iš reklamos – ir ką? Galbūt ir muzikantus galėtų išlaikyti reklama? Beje, kodėl yra nusistovėję, kad muzikantai turi būti turtingi? Kodėl norima už albumus susižerti milijonus? Kodėl žinomas muzikantas negali gyventi kaip žurnalistas? Pavyzdžių yra, ir ne vienas – tarkim, SEL susirado rėmėją, surengė kelis koncertus ir dabar, įtariu, bent kelis mėnesius gyvens ramiai
Reklamą aš suprantu kaip “kitokį” būdą sumokėti už daiktą. Tačiau paaiškinkite man kitą dalyką. Kodėl dabar, pirkdamas daiktą, aš turiu priedo gauti dar ir reklamos? Tarkim, kodėl aš šiandien sumokėjau 15 Lt už bilietą į filmą, tačiau atėjęs į kino salę kokias 10min turėjau žiūrėjau reklamas? Aš sumokėjau už filmą, tačiau kino teatrui ir to negana… Tas gobšumas mane ir piktina.
Kodėl dirbu ten, kur dirbu dabar? Yra ilgas ir trumpas atsakymas. Ilgą pasilaikysiu sau, nes jau ir taip daug prirašiau; o trumpas – tai, ką darau dabar, man patinka; tai užtikrina stabilumą, kuris būtinas dėl artimos ateities planų; jaučiu, kad dirbu teisingoje kompanijoje. Kol kas man to pilnai pakanka
Gediminai, 15min paėmiau kaip pavyzdį, kad būtų lengviau suprasti. Ir laikraščiai ir kino kūrėjai, muzikos, knygu leidėjai, kurdami savo produktą tikisi pajamų. Vieni parduodami reklamą, kiti – cd/dvd, etc. Keista, kad 15min verslo modelis jums suprantamas ir pateisinamas, o kitokie verslo modeliai, kitokie būdai susigrąžinti investuotus pinigus – ne. Juk aišku kaip dieną, jeigu paties straipsniai nebūtų originalūs arba kitokia prasme vertingi (jau “pavartoti”), niekas už juos pinigų nemokėtų. Taip pat ir su kūriniais. Jeigu jie nutekėjo, vartotojai jų nepirks tais būdais, kuriuos planavo leidėjai (nebūtina, kad pas piratus atsirastų anksčiau nei oficialiai).
Dėl menininkų turtingumo. Juk niekas nekvestionuoja tavo paties (ar bet kurio laikraščio) noro dirbti ir užsidirbti tiek, kiek nori ir kaip nori. Kodėl tad kvestionuojamas atlikėjųš, leidėjų noras užsidirbti tam tikru teisėtu būdu? Ir ką reiškia gobšumas? Kas verčia eiti į kiną, mokėti 15 lt ir dar reklamą žiūrėti?
Ichmbch, vadovaujantis tavo logika, rūkalų ir benzino kontrabandą taip pat reikėlų laikyti tabako ir degalų pramonės nepavykusiu verslo modeliu. Kvaili visi tie išvedžiojimai, kur sakoma, jog negautos pajamos yra skaičiuojamos taip paprastai – 100 tukst parsisiuntimu lygu 100 tukst pardavimo negautu pajamu. Taip niekas neskaiciuoja.
b) absurdiskas budas piratavimui teisinti – amerikoje taip pat anksciau pasirodo kai kurie masinu modeliai, kai kurios drabuziu kolekcijos etc., bet niekas nesako, kad juos vogti – saunu. Jeigu gamintojas ar pardavejas ar filmo kurejas nusprendzia, kada bus platinama – tai jo teise. Piratai siunciasi neteisetai.
Manau, apgailėtina yra neteisėtą veiklą teisinti “nevykusiu verslo modeliu” (tuomet viską galima tuo pateisinti)
a) Tabako ir benzino verslas nėra nenusisekęs, nes absoliuti didžioji dauguma pajamų yra gaunama legaliu keliu. Nuostolių yra visur, o ir tuos pačius galima sumažinti dar labiau, nes bent jau yra aiškiai suvokiama kaip tai būtų galima daryti. Piratavimo mastai su kontrabandos mastais net nepalyginami. Piratauja absoliuti didžioji dalis internautų ir sunkiai suvokiama kaip tą procesą sustabdyti. Nėra pasaulyje nė vieno sėkmingo pavyzdžio. Nors vakarų valstybėse mastai vos mažesni, bet vistiek milžiniški.
Visiškai sutinku, kad absurdas sakyti, jog 100 tūkst. atsisiuntimų lygu 100 tūkst. pardavimo negautų pajamų, tačiau taip TIKRAI skaičiuoja tiek Lietuvos tiek užsienio oficialūs autorių teisių „gynėjai“. V.Simanavičius būtent taip tiesiai šviesiai yra ir pasisakęs, taip pat ir Jungtinėse valstijose buvo neviena byla, kur kaltintojai būtent taip ir skaičiavo.
b) Aš neteisinu piratavimo, bet veikiau priimu kaip nenugalimą jėgą (o gal žinai kaip tai sustabdyt?). Kol vienas bandys kovoti su vėjo malūnais, kitas ieškos būdų kaip parduoti pasikeitus sąlygoms ir taip įgis konkurencinį pranašumą prieš pirmąjį.
Aš manau, kad tiesiog reikia priimti realybe tokia kokia ji yra. Juk absurdiška situacija, kai pusė Lietuvos yra vagys.
P.S. Šiandien kaip tik per radiją “Klasika” buvo labai įdomus pokalbis šia tema su Džiugu ir M.Urbaičiu: http://www.nezinau.lt/apie-autoriu-teises-per-%E2%80%9Eklasika%E2%80%9C
Neabejoju, kad ryt ar poryt bus įkeltas įrašas į lrt puslapį. Tikrai verta paklausyti.
Aš viską puikiai suprantu – valgyti reikia visiems. Bet jei nepavyksta pavalgyti dabartinėmis sąlygomis, tai galbūt kažką reikia keisti?
Žiniasklaidos verslo modelis bent jau veikia… nors, nesakau, jame taip pat yra spragų. Užsienis kloja dirvoną mokamam turiniui internete – žiūrėsim, kaip jiems pavyks, gal ir mūsų VŽ kada ras drąsos tai išbandyti. Nors šiuo atžvilgiu aš skeptiškas.
Tačiau pabandykime įsivaizduoti, kas būtų, jei žiniasklaida būtų likusi 20 amžiuje, o informacija ir toliau būtų prieinama tik per radiją/tv/laikraščius. Ar ne keistai tuomet atrodytų informacijos savininkų pasipiktinimas, kad jų produkcija yra talpinama internete be jų sutikimo? Juk jie būtų užbadyti pirštais: “O kodėl patys nesukeliate?”
Ir jei tas turinys būtų apmokestintas, tarkim, 1 euru už vieno straipsnio perskaitymą – juk niekas tokių pinigų nemokėtų. Vogtų ir tiek.
Tai visgi ar kalti vartotojai, įžengę į 21 amžių, ar iš sotaus 20 amžiaus nesugebanti išlipti medija?
Būtent todėl keliu pajamų klausimą. Kiekvienam jo atliekamas darbas atrodo kur kas vertingesnis, nei už jį atlyginama. Tačiau iš šono susidaro toks vaizdas, kad muzikanto per pusvalandį suraityta dainuška yra vertingesnė už statybininko, medkirčio, žurnalisto ar bet kokios kitos profesijos darbuotojo mėnesio darbą.
Tarkim, dabar aš per mėnesį nueinu į 2-3 filmus kino teatre. Taigi tam išleidžiu 30-45 Lt. Tuo tarpu informacijai internete gauti neišleidžiu nei cento. Nors ją vertinu šimtus kartų labiau, nei tas kelias valandas kino teatre.
O klausdamas “Kas verčia eiti į kiną, mokėti 15 lt ir dar reklamą žiūrėti?” jau pats prieštaraujate sau – juk pats sakote, kad kūrėjus reikia remti… Tai ir stengiuosi daryti, visgi manau, kad rėmimas yra neadekvatus gaunamai vertei.
Bet čia tik mano nuomonė ir vertinimas.
O lyginti meną su sveikatai/aplinkai kenkiančiais produktais tai… na visiška nesąmonė. Juk ne tabako/kuro gamintojai/perpardavinėtojai tą modelį pasirinko, o valstybės primetė tokią tvarką. Būtų jų valia, tai cigaretės dar kainuotų 2.75 Lt už pakelį, kaip kadais…
Gediminai > tau dar veikiausiai 100 metų iki suvokimo, kas yra autorinės teisės. Nes dabar galvoji kaip darželinukas. Pripažink, kad esi vagis ir tiek. Jei pasidomėsi, niekas savo produkcijos internete už dyką netalpiną. Yra tik skirtumas kas už ją užmoka – vartotojai ar reklamos davėjai. Nebūtų reklamos, nebūtų ir portalų. O dėl muzikantų algų – juk na, niekas ir tau nedraudžia už savo, kaip Apple heiterio straipsnius prašyti daug. Prekė kainuoja tiek, kiek vartotojas yra pasirengęs už ją mokėti.
ichmbch > sprendimas piratavimui panaikinti – labai paprastas. 2-3 kartus įlindai į Linkomaniją kažką atsiiųsti, ir gauni draudimą naudotis internetu pvz. 7 metus. Ir baigsis piratavimas per pirmas dvi savaites po to, kai tokį draudimą gaus 5-10 žmonių. Atsiras nauji siuntimo metodai – koreguoji įstatymą. Arba aplamai uždrausti torrent tinklus, nes oficialaus turinio juose – mažiau nei 2 proc.
O dėl tabako ir degalų – kontrobanda pinigus ne iš gamintojų atima (nes jiems visi susimoka), bet iš Valstybės, kuri šiuo atveju gauna mažiau pajamų. Lygiai taip pat su softu, neapsimoka kurti LT softo vagims, nes niekas nepirks, visi vogs. Todėl tarkim visi LT programų kūrėjai persimetė į vakarus ir tokie dalykai kaip Anglonas ir pan. – nebevystomi.