neesu tv mėgėjas. Na, mėgstu pažiūrėti filmus. Aišku, žiūriu žinias, kartais – politines laidas. Bet visas kitas šlamštas nedomina.
Ir nors daug laiko prie tv nepraleidžiu, o per reklamas išjungiu garsą ir tikrinuosi paštą, žinia, kad šįmet TV ekranuose nebus politikų, nudžiugino. Tiesiog, nemėgstu, kai žiūri į akis ir meluoja. Ir kad žinotumėt, kaip nustebau VRK spredimu skirti du milijonus litų politinei reklamai per tv… Lrytas jau matė Uspaskį. Bet gi baisu. Tauta moka mokesčius, kad galėtų pasižiūrėti į agitacijas per tv. Dar keliolika milijonų – stendams mieste (ant kurių, beje, partijos neskuba kabinti savo plakatų. įdomu, kodėl nepasinaudoja nemokama vieta reklamai…), reklamai spaudoje ir t.t. Ir, vos neužmiršau, politinei agitacijai per LTV. Na, šitą užskaitau, tikrai linksmų dalykų ten paklausyti galima.
Ir čia kyla esminis politinės egzistencijos klausimas: kas turėtų mokėti už politinę reklamą? Iš mokesčių surinktų pinigų lyg ir gaila, bet jei duosim kelią “rinkai” (kas kiek surenka, tas ir reklamuojasi) – matysim tų veidus, kurie turi stipresnį užnugarį.
Bet aš siūlyčiau trečią kelią: jokios reklamos. Liaudis atsirinks pagal darbus. Kiekvienas parlamentas turi keturis metus parodyti, koks yra geras, protingas ir teisingas. Opozicija tuo metu gali akcentuoti klaidas. Štai puikiausia reklama. Sakysit, o ką daryti tiems, kurių nėra parlamente? Vertinti. Kritikuoti. Whatever. Sunku? Žinoma! Patekti į parlamentą turi būti sunku. Ir jei Tautos prisikėlimo partija (a.k.a. Valinskas ir Co) gaus bent 20 vietų parlamente, tai tik parodys, kokia gležna mūsų šalies politinė sistema. Partija, atsiradusi pora mėnesių prieš rinkimus, mano nuomone, galėtų gauti nebent vieną ar dvi vietas. Jie gi nieko nepadarė. Visa, ką jie turi, tėra veidai ir pažadai. Bent jau aš tokiais naujokais nepasitikėčiau. Kodėl dabar? Kodėl ne prieš metus? Dvejus? Trejus? Duoti jiems valdžią būtų mažų mažiausia kvaila.
Bet TPP nekvaili. Jie gaus tas vietas. Nes yra puikiai išanalizavę lietuvišką balsuotoją: nusivylęs, nepatenkintas, jam užkniso politikų veidai ir pažadai. TV žmonės čia puikiai įsipaišo. Nauji, švieži politikoje, puikiai žinomi (“nu jis gi tikrai nieko blogo nepadarys…”), o dar ir šūkis: “blogiau jau tikrai nebus, gali būti tik linksmiau” ar pan. Be to, lietuviai myli netikėtai atsiradusias partijas. Nesvarbu, kad jie populistai, svarbu, žada gražiai.
Ir dar šis tas apie reklamą. TV reklamuotis lyg ir draudžiama, o aš įsijungiu tv3 ketvirtadienio (berods) vakarą, ir žiūriu į Valinską. Jam dar ir pinigus už tai moka. Reklama, už kurią dar ir pinigus gauni – geriau ir nebūna. Na ok, jis negali ten skleisti savo ideologijų, bet kam? Juk jis kol kas turi tik pažadus, nes nėra nieko padaręs politikoje. Turi jis tik veidą. Jį ir naudoja. Partija – tai veidas, o veidas – visur.
Spalį dar žada per LNK “Pilotą” parodyti. Visi žino, apie ką jis, ir kaži, ar VRK ką nors išknis… O jei ir taip, tai baudos Lietuvoje yra juokingos palyginti su korupcijos lygiu ir joje kursuojančiais juodais pinigais. Ir štai – veik dvi valandos nemokamos reklamos. Tvarkiečiai gi irgi turi tik veidą – tokį liūdną, nuskriaustą, kalbantį ir verkiantį vienu metu. Įvaizdis yra viskas, jį ir skleiskime…
Liūdna, bet taip gyvenam. O ką – įstatymai gi tam ir kuriami, kad juos apeitume… Pala, o tai ko tada į parlamentą eiti?…
Na ir pabaigai – prisiminimas iš vienos agitacinės LTV laidos, kur “kapojosi” socdemai ir tvarkiečiai. Esmė tokia: Imbrasas sugalvojo nerealų klausimą ir šiaip ne taip išstenėjo:
- Monopolijos įsigali, maksimos plečiasi… Kaip jas suvaldysite, ką darysite, kaip skatinsite smulkųjį verslą? (stenėjo jis kelias minutes, čia sutrumpinau ir surašiau esmę)
Juršėno atsakymas:
- Labai įdomiai čia šnekat, gi visai neseniai Vilniaus savivaldybė, kuriai pats vadovaujate, pasirašė dokumentą dėl milžiniško prekybos centro statymo, va čia, pašonėj!
Jei kas nesupratot, tai kalba apie p/c statymą netoli Vingio parko.
iky
