Biržų raketa ir kelių aukos

Kaip jau rašiau, savaitgalį praleidau gimtuosiuose Biržuose. Dabar, gliaudydamas sukirmijusius žirnius (užtat jokios chemijos), prisiminiau vieną didžiausių savaitgalio atradimų.

Tikriausiai dauguma žino, kad Biržai garsėja pirmuoju dirbtiniu ežeru Rytų Europoje (Širvėnos), taip pat karstinėmis įgriuvomis (tituluočiausia – Karvės ola), dar ten yra pilis, puskilometrio pėsčiųjų tiltas per ežerą ir dar daug visokių statinių bei galybė gerų žmonių tačiau, tikriausiai, nė vienas nežinojote, kad Biržuose yra ir… raketa! Aš ją pirmą kartą pamačiau savaitgalį, draugai parodė.

Kosmodromas įsikūręs už kelių kilometrų nuo Rinkuškių – miestelio prie pat Biržų. Neoliese dar yra apgriuvusi siena – matyt, per raketos startą už jos slepiasi žmonės.

Na gerai, čia tik kažkokia apleista grūdų talpykla/džiovykla ar kažkas tokio. Bet vis tiek įdomu sužinoti kažką naujo apie miestelį, kuriame praleidai 17 savo gyvenimo metų…

O važiuodamas į Vilnių susimąsčiau apie aukas keliuose. Žinote, kur yra tokios geltonos lentos įvažiuojant į greitkelį – “Šįmet šiame kelyje žuvo … žmonės”. Tai štai, aš susimąsčiau apie kelyje partrenktus gyvūnus, nes jų buvo neįprastai daug – maždaug nuo Pasvalio, kai pradėjau skaičiuoti, ant/šalia kelio mačiau 10 nutrenktų gyvūnų. Daugiausia – katės ir lapės (ar tai šeškai, kai kuriuos jau ir pažinti sunku buvo…).

Įdomu, kiek iš viso per metus keliuose nutrenkiama gyvūnų? Įtariu, vasarą jų padaugėja, nes anksčiau tiek daug nutrenktų gyvūnų kelyje nepastebėjau. Na, visada būna vienas-kitas, bet ne 10…

Kas nors juos skaičiuoja?.. Šiaip, lyg ir turėtų, kaip kitaip jie nusprendžia, kur statyti ženklus “Gyvūnai kelyje”? 

Apskritai, keliai yra gyvūnijos kapinės. Jei miško šeimininkus dar galėjau suskaičiuoti, tai ant stiklo savo esybę palikusių vabzdžių nė nesirįžau skaičiuoti – tiesiog greitkeliui pasibaigus kokią minutę purškiau stiklų valiklį ir žiūrėjau, kaip valytuvai valo jų miniatiūrinius organus, paliktus ant stiklo (skanaus valgantiems)…

Gaila, bet tokie jau mes esam – žuvusius “savus” skaičiuojam, o apie kitus sutvėrimus nė nesusimąstom…